spragtelti

spràgtelti, -ia (-i), -ėjo NdŽ žr. spragtelėti: 1. Taip tylu aplink, tik žvakė spragteli rš. 2. ║ Barkšteli geležinis kablys, spragteli raktas rš. 3. intr. kaukštelti: Musinukės, kai pagauna ore musę ar kitą vabzdį, spragteli snapu T.Ivan. 4. žr. spragtelėti 5: Kai kas spragteldavo pirštais radęs laimikį rš. 5. tr., intr. žr. spragtelėti 6: [Pirmininkas] nedviprasmiškai spragteldavo pirštu į pasmakrę ir prie vaišėmis apkrauto stalo prasėdėdavo iki vakaro J.Avyž. Pirma lyžtelia liežuviu tabokinės viršelį, po to spragtelia ją pirštu rš.